- šlankas
- ךlañkas sm. (2) NdŽ, Plt, Yl, Krš, (4) End, Šv, Ub, Vgr, Škn, šlánkas (1) KŽ; FrnW žr. šlunkas:
1. Priš oro atmainą visi šlañkai skausta Trk. Jei kokio šlañko trūksta, jau ir ne darbininkas Krš. Prikriušo to[je] mašino[je], mislijau, ka šlankùs (šonkaulius) sulaužys Brs. Iš ano (piršlio) šlankų bus rožnių rykų JR75.
2. Staklių šlankùs išlaidėm, išmėtėm Užv. Išardė [motociklą], šlañkais pradėjo dalyties Pj. Kai krito bačka nu aukšto, į šlankùs ir subyrėjo Žgč.
3. ppr. pl. audžiamųjų staklių šlaunis, koja: Didieji šlañkai LKAI130(Grž).
4. NdŽ (grandinės) grandis.
5. KŽ asmuo, įeinantis į organizaciją, narys.
◊ visì šlañkai pakìlo labai užsinorėjo: Pakìlo visì šlañkai – ženysias Grd.
Dictionary of the Lithuanian Language.